Nacionalinio suvirintojų konkurso nugalėtojams - Simatra apdovanojimai

Žydrė Dargužytė

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (VJDRMC) kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru organizavo „Nacionalinį suvirintojų profesinio meistriškumo konkursą 2018“ pagal tarptautinius reikalavimus. Renginyje dalyvavo 18-25 metų jaunuoliai iš skirtingų šalies mokymo įstaigų, siekiantys tapti savo srities profesionalais. Konkursinė užduotis, kurią reikėjo atlikti per dvi dienas, daugeliui nepasirodė lengva – teko trimis skirtingais būdais virinti plieno konstrukciją, kuri turėjo šešias technologiškai sudėtingas siūles. Pergalę išplėšė VJDRMC mokinys, nugalėjęs 17 konkurso dalyvių.

„Mūsų mokymo centre toks konkursas vyko pirmą kartą, todėl jam turėjome itin atsakingai pasirengti. Kurdami konkurso techninę užduotį, konsultavomės su verslo atstovais, taip pat įmonėmis, sertifikuojančiomis suvirintojus. Paskelbę konkursą, sulaukėme 18 dalyvių paraiškų iš visos Lietuvos. Pastebime, kad susidomėjimas suvirintojo profesija ir asmeniniu augimu joje pastaraisiais metais šalyje didėja, per mėnesį atsiranda bent keli asmenys, norintys mokytis šios profesijos“, – pasakoja VJDRMC instruktorius Kazimieras Labokas.
Konkursinei užduočiai atlikti dalyviams prireikė nuo dviejų iki penkių valandų. Kai kurie iš jų jau turi nemažą praktinio darbo patirtį įmonėse.
„Dirbti pradėjau būdamas penkiolikos, nes šeima turi verslą metalo apdirbimo srityje, tad reikėjo pagalbos, o ir pats degiau noru išmokti naujų dalykų šioje technologiškai greitai kintančioje srityje. Suvirinimo pradėjau mokytis prieš pusantrų metų. Konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dalyvauju ne pirmą kartą – man patinka stebėti, kaip tobulėju, mokytis matant ir kitų progresą. Nors esu nemažai keliavęs, nustebino konkurso organizatorių turimos galimybės suvirinimo srityje – naujausia įranga, modernios erdvės“, – įspūdžiais dalijasi Kauno technikos profesinio mokymo centro mokinys Lukas Žmuida.
Jo bendrakursis Liutauras Aksomaitis paantrina, kad konkursinė užduotis buvo įdomi ir netradicinė. „Retai tenka virinti vamzdines siūles – su tuo dažniau susiduria dirbantys su vamzdynais, bet ten darbo sąlygos būna gerokai sudėtingesnės nei turėjome konkurso metu“, – sako devyniolikmetis.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro vyriausiasis profesijos mokytojas Saulius Samavičius, į Vilnių palydėjęs su savo mokinius, sako, jog suvirintojas turi nuolat tobulėti, o tokie konkursai padeda labai greitai identifikuoti specialisto trūkumus. „Ne veltui suvirintojas privalo kas kelerius metus pasitikrinti savo žinias. Taip yra nustatoma, ar jis gali pramonės sektoriuje virinti atsakingas konstrukcijas. Gavęs sertifikatą specialiame centre, turi dirbti praktiškai, kad įgūdžiai nedingtų“, – dėsto S. Samavičius, jau dvylika metų dirbantis mokymo centre, o prieš tai 15 metų pats valgęs suvirintojo duoną.
Jo mokinys Edgaras Stončius sako, kad konkursas leido įsivertinti savo, kaip specialisto, stiprybes ir silpnąsias vietas. „Dabar žinau, kad reikia daugiau praktikos virinant TIG būdu (suvirinimo procesas, kuriame naudojami nelydieji volframo elektrodai). Mokausi to dar visai neseniai, todėl tikrai trūksta praktikos“, – pripažįsta E. Stončius, artimiausiu metu ketinantis darbuotis virindamas motociklų rėmus uostamiestyje.
Kėdainių profesinio rengimo centro atstovas Karolis Lekečinskas sako, kad užduotis buvo gana sudėtinga, nors mokosi suvirinimo jau trečius metus. „Reikia tobulinti kai kuriuos virinimo procesus, tarp jų ir TIG, kad pavyktų užduotis atlikti greičiau ir kokybiškiau“, – svarsto jaunuolis.
Alytaus profesinio rengimo centro mechanikas Juozas Remeika taip pat pripažįsta, kad praktika šioje srityje yra labai svarbi, tačiau pastebi, kad dalyviai konkursui galėjo gerai pasiruošti iš anksto, nes užduotį buvo gavę likus kelioms savaitėms iki atvykimo į Vilnių. „Alytuje įsirengėme naujas suvirinimo dirbtuves, tad mūsų mokiniai turi visas galimybes tobulėti. Taip pat jaučiame didelį susidomėjimą šia profesija, nes darbdaviai tokių specialistų ieško nuolat, o ir moka jiems gana solidų atlyginimą“, – kalba J. Remeika.
Laurai už nuopelnus
Pirmoji vieta konkurse atiteko Mariui Stacevičiui iš VJDRMC, antroji – Dovydui Šimbarui iš Jonavos politechnikos mokyklos, trečioji – Kasparui Martinkėnui taip pat iš VJDRMC.
Konkurso nugalėtojai (I-III vietos) buvo apdovanoti rėmėjų UAB „PEIKKO Lietuva“ ir UAB „Simatra“ bei organizatorių įsteigtais prizais, mokymo centro taurėmis. Juos pasveikino ir pažymėjimus bei padėkas įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos suvirintojų asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA vadovai.

„Suvirintojo specialybė labai reikalinga transporto sektoriui. Mūsų įmonėse žmonės kasdien ką nors virina – tam reikia aukštos kvalifikacijos ir nuolatinio domėjimosi savo sritimi. Mums didelė garbė prisidėti prie tokio pobūdžio konkurso – tikime, kad jis dar labiau motyvuos jaunus specialistus ir supažindins su verslu, potencialiais darbdaviais“, – džiaugiasi vienas iš renginio rėmėjų, rinktinius krovinius iš ir į Turkiją, Bulgariją, Graikiją gabenančios UAB „Simatra“ akcininkas Sigitas Žilius.

Bendrovės „Kiwa Inspecta“ sertifikavimo įstaigos vadovas, vienas iš suvirintojų nacionalinio konkurso komisijos narių, Romas Skripka patikina, kad suvirintojai Lietuvoje yra paklausūs ir vertinami darbdavių, tačiau dažniausiai gavę sertifikatą išvyksta gyventi ir dirbti į užsienio šalis. „Taip nutinka dėl kur kas didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Žmogus visada ieško, kur jam pačiam geriau. Konkurso metu stebėjau labai skirtingą dalyvių pasirengimą – akivaizdžiai matėsi, kas jau dirba įmonėse, o kas dar tik mokosi, bet bendras dalyvių lygis tikrai aukštas“, – apibendrina R. Skripka.